Atmintis-MG

	Sign In Sign-Up

ATMINTIES paslaptys

Tikriausiai sunku aptikti sritá, kurioje nebûtø vartojama atminties sàvoka: psichologai kalba apie þmogiðkàjà atmintá, medikai- apie genetinæ, istorikai - istorinæ, tiksliøjø mokslø atstovai - kompiuteriø ir kitø intelekto maðinø, sociologai - apie tautos…Ir nenuostabu, kadangi net ir asmeniniame gyvenime atmintis ne paskutinëje vietoje.

Sakoma, jog atmintis - tai individo sugebëjimas ásiminti, sisteminti ir iðlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vël sugràþinti ðià informacijà á sàmonæ, ja remtis màstant ir elgiantis. Atmintis ir vaizduotë sieja mûsø praeitá su dabartimi ir ateitimi, padeda paþinimui, o tuo paèiu ir kiekvieno ið mûsø tobulëjimui pasirinktoje srityje.

Svarbiausi atminties procesai - ásiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Be ðiø nenorëèiau apeiti ir uþmirðimo (átariu, jog skaitytojas nepatikliai stabteli…).Taip, uþmirðimo, nes atmetus atvejus, sukelianèius nemalonias situacijas, bûtent uþmirðimui mes turëtume bûti dëkingi, kad “neperkaista” mûsø psichika nuo informacijos pertekliaus, bûtent uþmirðdami atsiejame reikðmingus dalykus nuo maþiau reikðmingø, galime sisteminti informacijà. Jei neuþmirðtume… -toks atvejis apraðytas áþymiojo A.Lurijos, maþdaug 30 metø tyrinëjusio rusø þurnalisto Ð. atminties galimybes, kadangi pastarasis þmogus nemokëjo uþmirðti.

Apmaudu, kad mûsø technizuotame amþiuje atmintis laikoma savaime suprantama vertybe. Daugelio manymu, ja pasiþymi beveik kiekvienas, jei jis normalus ir sveikas .Ir dauguma net specialistø uþmirðta, jog atmintá galima ir bûtina lavinti. O juk þmonijos istorijos didþioji dalis susiformavo ir iðliko be dabartiniø technologijø ir net be raðytiniø ðaltiniø pagalbos.

Ankstyvosiose bendruomenëse visos þinios buvo kaupiamos atmintyje, persakomos þodþiu, o jei taip neávykdavo - jos paprasèiausiai uþsimirðdavo.Tokiose beraðtëse kultûrose atmintis buvo pastoviai treniruojama, o prisiminimai vël ir vël atgaminami bei atnaujinami ir branginami. Ypatingi þmonës- dainiai, senoliai, pasakoriai- buvo kultûros saugotojai, savo pasakojimais ir dainomis perduodantys tautos istorijà. Kartu kiekvienas perpasakojimas buvo unikalus kûrinys ekspromtu priklausomai nuo pasakotojo ir jo klausytojø socialinës priklausomybës ir jø tarpusavio sàveikos. Tokiø þmoniø atmintis iðsaugojo nuo uþmarðties net iðtisus tomus. Prisiminkime Homerui priskiriamus “Iliadà” ir “Odisëjà”, ðiauriniø kaimynø “Kalevalà”… Neabejoju, jog ir mûsø tautos dainiai ádëjo savo ánaðà iðsaugant istoriná palikimà. Sakoma, kad bûtent taip buvo iðsaugota Lao Czi iðmintis ar indø”Bhavat Gita”. Kartu daþnas naudojimasis atmintimi aktyvuodavo vidinius psichikos resursus, leisdavo perredaguoti, transformuoti asmeninius iðgyvenimus, apsaugodavo nuo þalojanèiø psichosomatiniø ir neurotiniø pasekmiø.

Atminèiai ir psichikai buvo neabejingi kiekvieno laikmeèio màstytojai, konceptualiame kontekste metafora vyravo atitinkamai laikmeèio dvasiai. Jei Platono laikais buvo kalbama apie vaðkines lenteles, su kuriomis lyginama atmintis, Dekarto - palyginimui geriausiai tiko laikrodþio mechanizmas ar hidraulinës sistemos, praeitame ðimtmetyje - telefoninës stotys, tai dabar, aiðku, kompiuteris…

Dar senovës Graikijoje buvo skiriamos dvi atminties rûðys-prigimtinë ir dirbtinë. To meto filosofø nuomone dirbtin¿ atmintá bûtina treniruoti ir atvirkðèiai, prigimtinë atmintis duota þmogui kaip jam ir bûtent jam bûdinga. Dirbtinë atmintis sukuriama treniruoèiø pagalba, kartu tam buvo skiriama mnemonika - ávairûs bûdai, palengvinantys ásiminimà ir papildomø asociacijø pagalba prapleèiantys atminties galimybes. Buvo pastebëta, kad lavinama dirbtinë atmintis gerokai lenkia prigimtinæ. Ðiuolaikiniø skeptikø nuomone, dabar daugybë techniniø priemoniø”taupo laikà” ir “perima” atminties funkcijas, taèiau lazda turi 2 galus; jos antrasis- nebrandûs þmonës, nebrandi visuomenë be saviraiðkos ir kûrybinës laisvës.

“Graikai ir romënai su pagarba þvelgë á ásiminimo galimybes. Atmintá sistemingai treniravo - ir ði treniruotë daugeliu atvej¸ buvo laikoma pagarboje ir bûtina, kadangi á praeitá buvo þiûrima kaip á faktoriø, nusakantá elgsenà dabartyje. Graikiðkoje istorijoje vienu ið mnemotechnikos ir ásiminimo gerinimo pradininku laikomas Simonidas ið Ceoso ( 5a.prieð mûsø erà). Anot mito, Simonidas dalyvavo bankete, kada jam praneðë, jog jo laukia gatvëje pora vaikinø. Jam vos tik iðëjus, pastato stogas griuvo, palaidodamas visus puotos dalyvius. Þuvusiøjø nebuvo ámanoma atpaþinti ir tik Simonido puikios atminties dëka þuvusieji buvo gràþinti þemei su visa atitinkama pagarba.

Ciceronas ið ðio ávykio pastebëjo, jog Simonidas (ar kuris nors kitas) buvo pirmuoju supratusiu, jog pats aðtriausias ið mûsø jutimø- tai regëjimas ir visi áspûdþiai, gauti pavyzdþiui, iðgirdus, geriau ástringa, jei pastiprinami regimaisiais pojûèiais. Ir kartu daþnai dalykus, kuriø nematome, mes stengiamës ásivaizduoti. Taèiau pirmasis vadovëlis atminties treniravimui priskiriamas 1a. prieð mûsø erà ir paraðytas mokiniui “Retorika Herrenijui”, viduramþiais buvo manoma, jog autorius-Ciceronas.”( W.Den Bock, The act of memory and it’s mnemotechnical tradicions, 1986)

Taigi, dar þiloje senovëje buvo þinoma, jog atmintá galima ir reikia lavinti. Todël jei nuogàstaujate dël savosios atminties, vietoj to, kad nusivilti ja, panagrinëkime galimybes áveikti iðkylanèius sunkumus. Manau, jog tokia savianalizë bus neabejotinai naudinga. Tam pasistenkime prisiminti tuos nemalonius uþmirðimo atvejus, kuriø norëtume iðvengti. Ið karto kyla toks klausimas:ar stengëtës sàmoningai ásiminti? Valingasis ásiminimas daug produktyvesnis uþ nevalingàjá, pats procesas rezultatyvesnis, sistemingesnis ir geriau valdomas.

Kartu panagrinëkite, kaip jausmai ir savijauta atsiliepia atminèiai, ypaè jei esate sunerimæ, pykstate ar kamuoja depresija. Jei pykstate ar esate sunermæ-dëmesá uþvaldþiusi pastarøjø jausmø prieþastis, jei slegia depresija- sunku susikaupti. Apskritai, bûnant jausmø valdþioje, sunku susikaupti ir valdyti dëmesá, todël krenta ir atminties produktyvumas.

Atmintis ir þmogaus psichika - tai tvirtovë, kurià ðturmuojant sulauþyta daugybë mokslavyriø ieèiø. Be daugybës iðkeltø hipoteziø ir prielaidø, ieðkota ir konkreèios atminties saugyklos. Verta prisiminti þymaus Kanados neurofiziologo ir neurochirurgo Waidler Penfild’o darbus. Jis, o po jo ir kiti neurofiziologai dirgino ávestø elektrodø elektroimpulsais ávairiausias galvos smegenø didþiøjø pusrutuliø zonas. Jo darbai leido daryti prielaidà, jog “atminties saugyklos” greièiausiai randasi smilkiniø srityse. Taèiau neámanoma paneigti, jog dirginant ðias sritis, dirginimas nepereina ir á kitas smegenø sritis. Dabar árodyta, jog poþievio nervinës struktûros reikðmingos abiems pusrutuliams. Kartu stebëtinas iðradingumas, apsidraudimas “dvigubai” aprûpinant funkcijas-sutrikus vienai smegenø daliai, jà perima kita!

Ið viso to galime daryti svarbià iðvadà, kad kartu su ta smegenø þievës dalimi, kurià laikytume “atminties saugykla”, informacijos priëmimui ir saugojimui reikðmingos ir likusios þievës dalys, kadangi ásiminimas vyksta ne dirbtinai sudarytose bandymo sàlygose, o áprastoje ir natûralioje aplinkoje, kada vyrauja dirgikliø, ateinanèiø ið visø receptoriø, ávairovë. Verta pabrëþti, jog veikiant tiek trumpalaikës, tiek ilgalaikës atminties mechanizmams, esamo ávykio registracijoje dalyvauja iðtisas aktyvuotø nerviniø struktûrø þvaigþdynas, nors ið esmës tai priskiriama tik trumpalaikei atminèiai.O tik po to pervedama á ilgalaikæ, kuri ,daugelio manymu, “lokalizuojasi” smilkiniø dalyse.

Pakankamai ilgai vyravo nuomonë, jog kairysis galvos smegenø þievës pusrutulis aktyvesnis, nei deðinysis, pastarasis buvo laikomas tarytum antraeiliu, dubliuojanèiu funkcijas. Ir tik vëliau pakankamas duomenø kiekis árodë apie egzistuojanèià galvos smegenø funkcinæ asimetrijà- psichiniø funkcijø pasiskirstymà tarp kairiojo ir deðiniojo smegenø pusrutuliø.

Kairiojo pusrutulio funkcija - priimti ir teikti informacijà þodþiais ir kitais þenklais, skaityti, skaièiuoti.

Deðiniojo pusrutulio funkcija - kurti bei suvokti vaizdus,spalvines gamas, muzikinius tonus, melodijas ir garsus,pojûèius, atpaþinti sudëtingus objektus, formuoti sapnus.

Taèiau labiausiai pusrutuliai skiriasi ne skirtingos informacijos panaudojimu, o jos organizavimo ir apdorojimo bûdais, kitaip tariant màstymo tipu. Þodþiai ir vaizdai suvokiami abiem pusrutuliais (nors deðinysis maþai gali veikti kalbos raiðkà), bet tai vyksta kiekviename pusrutulyje skirtingai.

Kairiojo pusrutulio màstymas yra loginis, diskretinis ir analitinis- atliekamos nuoseklios operacijos, t.y. daiktai ir reiðkiniai analizuojami pagal tam tikrà poþymiø skaièiø. Deðiniojo pusrutulio màstymas yra visuminis ir erdvinis, simultaninis ir sintetinis, t.y. tuo paèiu momentu þmogus suvokia daug objekto savybiø, jø tarpusavio sàsajas ir sàveikas su kitø objektø savybëmis. Dël tokio vaizdø suvokimo keliuose prasminiuose lygiuose atsiranda daugiareikðmiðkumas, o reikðmi¸ gausumas savo ruoþtu yra kûrybos pagrindas, nors ir komplikuoja loginæ daiktø ir reiðkiniø raiðkà. Kita vertus abiejø pusrutuliø funkcijos tarpusavyje susijæ, o jø specifinës ypatybës veikia visà smegenø darbà. Kada pamatome mums paþástamà þmogø, kairysis pusrutulis “atpaþásta” jam bûdingus bruoþus, t.y. burnà, nosá, akis ir panaðiai, taèiau jei veiktø tik kairysis pusrutulis, nesugebëtume atpaþinti visumos. Mûsø deðinysis pusrutulis savo erdviniais konceptualiais gebëjimais ið minëtø atpaþintø daliø sukuria visumà,t.y. mûsø paþástamo veidà.

Tai patvirtina d-ro Rodþer Sperri, Dþozefo Bogeno, Maiklo Gazzanegos ir jø kolegø ið Kalifornijos Technologijø Instituto darbai. Kadangi gyvenimas pateikia ávairiausius uþdavinius, reikalaujanèius skirtingø pusrutuliø aktyvumo, kyla þingeidumà skatinantis klausimas: kas ávyksta, jei þmogus daugiau iðnaudoja vienà pusrutulá ir maþiau kità. Ir apskritai tokià tendencijà pastebi dauguma tyrinëtojø, pabrëþdami, jog Vakar¸ kultûrose labiau reikðmingomis laikomos kairiojo pusrutulio funkcijos, ignoruojant ar sumenkinant svarbius deðiniojo pusrutulio aspektus. Paþymima, jog deðinysis pusrutulis su savo autonominiais nerviniais procesais atsako uþ taip vadinamà psichosomatinæ ir psichogeninæ simptomologijà (Heller,1987; Erikson ir Rossi,1979). Be to mûsø elgesys, kad ir koks ekscentriðkas bebûtø, pasireiðkia tik tada, kada “patikime”, jog jis bûtinas tam, kad apsaugot¸ mus paèiu geriausiu tuo momentu mums þinomu bûdu. Todël taip vadinamos irracionalios baimës, nerimai ir lûkesèiai turi labai tikëtinas prieþastis ið deðiniojo pusrutulio pozicij¸.” bûdu(Heller,1987;Grinder ir Bandler,1976)

Jei, kaip tvirtina daugelis psichikos tyrinëtojø, Vakarø kultûros labiau pasekliauja kairiuoju pusrutuliu, kas gi dël to ávyksta?

”…Þmonës, priklausantys taip vadinamai grieþtai kompulsyviai ir/arba perfekcionistinei kategorijai, aiðkiai labiau iðnaudoja kairiojo pusrutulio galimybes. Tai þmonës, iki kraðtutinumo logiðki (vienàkart patikëjæ, jog vëþlys-tai þirgas, labai logiðka, jog mëginsite pabalnoti já ir prasijodinëti); be jokio spontaniðkumo, pernelyg rimti, daþnai be jumoro jausmo, siekiantys susiplanuoti visas veiklos rûðis iki paèiø smulkiausiø detaliø. Jie tipiðki pacientai-opininkai, ðirdininkai, alkoholikai, tarytum jø deðinysis pusrutulis siektø susinaikinti. Ið kitos pusës galite aptikti, jog þmonëse, kurie priskiriami impulsyviø, isteriðkø, nenormaliø ar net beproèiø kategorijoms, labiau vyrauja deðiniojo pusrutulio veikla. Panaðu á tai, tarytum jie atmeta bandymus gyventi siauruose kairiojo pusrutulio rëmuose ir pasineria á deðiniojo pusrutulio fantazijø pasaulá. Netvirtinu, jog visi þmonës bûtinai priklauso vienai ið kairiojo ar deðiniojo pusrutulio kategorijø, taèiau dauguma priartëja prie jø taip arti, jog verèia susimàstyti” (Steven Heller and Terry Lee Steele, Monsters and magical sticks,1987). Imant atminties aspektu, deðinysis pusrutulis teikia milþiniðkas galimybes organizuojant ir ásimenant informacijà.

Taèiau gráþkime prie savianalizës. Neretai atmintis peikiama visiðkai nepelnytai. Kad ir toks pavyzdys: Ruoðiuosi kelionën. Paskubomis susikraunu visus bûtinus daiktus, iðsikvieèiu taksi, vaþiuoju á stotá ir …tik pakeliui prisimenu, jog palikau bilietà. Ir uþ tai kaltinu atmintá, nors prieðkelioninëje sumaiðtyje buvau tartum “uþblokavæs” savàjà atmintá ir tik taksi automobilyje leidau sau atsipalaiduoti, o atminèiai veikti. Bet ir tokiu atveju, norint kad daugiau jis nepasikartotø, yra iðeitis - prisiminkime senà paprotá prieð kelionæ prisësti. Minutei atsipalaiduosite, ir problema iðspræsta. Arba dar vienas daþnas pavyzdys- neretai sutinkame þmoniø, kurie ásitikinæ, jog pastoviai uþmirðta ar nesugeba prisiminti kokiø nors konkreèiø dalykø, kad ir telefono numeriø. Paklauskite, kà jie daro, kad neprisimintø ir aptiksite, jog tuo metu, kada jam sakomas telefono numeris, jis balsu ar mintyse kartoja “vistiek neprisiminsiu..!” Pamëginkime patys taip padaryti ir pasitikrinkite, kà ásiminsite, ar telefono Nr. ar tai, kà sau kartojate. O jei ði frazë jau tapo ásisenëjusia saviátaigos formule?!

Daþniausiai iðskiriamos atminties rûðys - motorinë, emocinë, vaizdinë, þodinë(loginë). Suvokiant aplinkiná pasaulá, galime iðskirti 5 pagrindinius bûdus, padedanèius paþinimui. Mes galime matyti, jausti, girdëti, uosti, skanauti. Kiekvienas ið ðiø sensoriniø potyriø turi konkreèià lokalizacijà smegenø þievëje, ten patekusi informacija apdirbama ir uþfiksuojama. Rezultate ji transformuojama á kaþkà, skirtingà nuo pirmapradþio dirgiklio.

Mûsø tikslams ypatingai ádomûs 3 áëjimo kanalai, per kurios gauname informacijà apie supanèià aplinkà; tai- regëjimas, klausa ir kinestetiniai pojûèiai (uoslæ ir skoná atidedame, kadangi ðiais kanalais ðiuolaikinis þmogus retai naudojasi, priima ir suvokia labai nedidelá informacijos kieká). Kiekvienu ið ðiø 3-jø sensoriniø áëjimo kanalø nepertraukiamu srautu patenka informacija, kuria naudojamës organizuodami nuosavà patirtá. Kiekviename ið jø yra visa eilë specializuotø receptoriø, perduodanèiø konkreèias informacijos rûðis. Pvz., akyje fiziologai iðskiria chromatinius receptorius- konusus, esanèius centre, ir achromatinius receptorius- lazdeles, iðsidësèiusias periferinëje dalyje. Kinestatiniame áëjimo kanale taipogi galime iðskirti specializuotus receptorius, priimanèius spaudimà, temperatûrà, skausmà bei giluminius pojûèius (proprioreceptoriai). Ávairiausi deriniai arba stimuliavimo paternai vieno ar daugiau tø specializuotø receptoriø kiekviename ið esamø sensoriniø kanalø sukuria daug sudëtingesnæ informacijà. Pvz., áprastà kiekvienam drëgmës pojûtá galëtume iðdalinti kaip pojûtá ið keleto kinestatiniø sudedamøjø, skirtingø specializuotø receptoriø, esanèiø pagrindiniø receptoriø viduje. Be to informacija, patekusi keletu áëjimo kanalø, gali sukurti dar sudëtingesná kompleksà. Pvz., faktûros pojûtá sudaro regimosios ir kinestatinës, o kai kada ir girdimosios, sudedamosios. Svarbu paþymëti, jog informacija, patekusi vienu áëjimo kanalu, gali bûti laikoma ir reprezentuojama modelyje, nesutampanèiame su tuo kanalu.Èia pavyzdþiu galëtø bûti mûsø sugebëjimas vizualià informacijà ásivaizduoti kalbos forma, t.y. þodþiais, þodþiø junginiais ir sakiniais. Kitas pavyzdys - sugebëjimas,nors neretai nesuvokiamas, formuoti vaizdinius, besiremiant informacija, patenkanèia kitu, tarkim klausos kanalu. Pvz., iðgirdus ásijungusià automobilio signalizacijà, iðkart akyse atsiranda automobilio vaizdas, verèiantis suskubti paþiûrëti ir pan. Ádomu, jog atitinkamai vyraujanèiam kanalui, þmones sàlyginai galime suskirstyti á tris kategorijas: vizualius, audialius ir kinestatikus. Kiekvienai kategorijai bûdingi savi ypatumai, kuriuos bûtina ávertinti mokymo ar ugdymo procese ar profesionalioje komunikacijoje, kadangi kiekvienos kategorijos atstovas informacijà organizuos savitu unikaliu bûdu. Vizualus- geriau ásimena ir atgamina vizualiai organizuotà informacijà, jam prisiminimai daþniausiai iðkyla vaizdiniø ar paveikslø pavidalu. Kinestetikas- geriau atgamina kûno pojûèius, neretai jam svarbu informacijà “paèiupinëti”. Audialus- geriau fiksuoja akustinæ informacijà, gerai prisimena balsus garsus, tonus ir t.t.

Iðskiriamos atminties 3 formos-sensorinë, trumpalaikë ir ilgalaikë atmintis. Sensorinë- atminties posistemë, kurioje labai trumpai (paprastai trumpiau nei sekundæ) laikoma jutimo organais gauta ir jutimiðkai apdorota, t.y.suvokta, informacija. Gali bûti iðskirstoma pagal jaudinimo pobûdá, pvz., regimoji, girdimoji ir panaðiai. Manoma, jog sensorinëje atmintyje vyrauja fiziniai informacijos poþymiai. Trumpalaikë atmintis, kitaip dar operatyvinë atmintis,- atminties posistemë, kurioje jutimo organø ir ilgalaikës atminties duomenys trumpam fiksuojami ir operatyviai pertvarkomi. Kad ásimenamoji informacija ið sensorinës atminties patektø á trumpalaikæ, bûtina atkreipti á jà dëmesá. Duomenø trumpam ásiminimui neretai svarbiausia yra vidinis jø ávardijimas ir aktyvus kartojimas(paprastai vidine kalba).

Skiriamos dvi kartojimo rûðys.Vienas kartojimas yra ið dalies mechaniðkas (akustinis- artikuliacinis), ir kartojant duomenys beveik nepertvarkomi.Toks kartojimas leidþia iðlaikyti informacijà trumpalaikëje atmintyje, bet jo nepakanka, kad informacija patektø á ilgalaikæ atmintá. Ilgam laikui ásiminti galima tik kartojant kitu bûdu, kuris pagrástas laikomosios informacijos átraukimu á asociaciniø ryðiø sistemà (pvz.,didinami informacijos vienetai-nuo pavieniø raidþiø pereinama prie þodþiø, nuo þodþiø prie sakiniø ir pan.). Ávyksta tartum informacijos diskretinimas t.y. didinama informacinio (ásimenamo) elemento apimtis. Trumpalaikë atmintis nuo ilgalaikës skiriasi tuo,kad joje gali bûti laikomas tik nedidelis informacijos kiekis-ne daugiau kaip 7+-2 elementai. Ði apimtis tolygi dëmesio apimèiai.

Pastarojo meto tyrimai rodo, kad trumpalaikës atminties ribos netrukdo ásiminti gausybæ prasminiø vaizdø(gamtos vaizdø, veidø, ,meno kûriniø ir pan.). Ilgalaikës atminties- atminties posistemë, kurioje ilgai(valandas,metus,net deðimtmeèius) iðlaikoma informacija-þinios, mokëjimai, ágûdþiai. Duomenys á ilgalaikæ atmintá daþniausiai perkeliami ir fiksuojami kartojimu, kuris vyksta trumpalaikëje atmintyje. Vien mechaninio kartojimo ilgalaikiam ásiminimui nepakanka; be to mechaniniu kartojimu ilgalaikëje atmintyje galima uþfiksuoti tik þodinë arba lengvai paverèiamà þodine informacijà. Lemiamà reikðmæ turi prasminis naujos informacijos interpretavimas, ryðiø tarp jos ir to, kas þmogui jau þinoma,nustatymas. Todël, kad ir uþmirðus iðorinæ ásimenamo dalyko formà (pvz.,tikslià þodþi¸ tvarkà sakinyje), jo prasmë iðlieka ilgam. Manoma, kad ilgalaikëje atmintyje informacija tvarkoma dviem bûdais. Vienas jø-semantinë informacija sugrupuojama á hierarchines struktûras(sàvokos skirstomos á abstraktesnes, giminines ir rûðines). Kitu bûdu daþniau tvarkomos buitinës kategorijos-sàvokos grupuojamos apie vienà ar keletà kategorijø, vadinamøjø prototipø. Kartu ilgalaikëje atmintyje laikomoje semantinëje informacijoje atsispindi tos informacijos vertinimas. Be to ilgalaikëje atmintyje saugomi tiesioginiai potyriai- fiziniai informacijos poþymiai ir áspûdþiai.

Ilgalaikë atmintis- mûsø patirties saugykla.

” Þinoma, jog atminties informacinë apimtis milþiniðka. Skirtingi tyrinëtojai pateikia ávairius, neabejotinai didþiulius, paskaièiavimus, nuo maksimalaus- 10 23laipsnyje informacijos bitø, taèiau net vidutinës reikðmës paþymi 10 pekioliktuoju laipsniu bitø.. . Nesileisime á sàvokos”informacijos bitas” prasmæ, kadangi atrodo, jog tai nedaug padës suvokti mûsø atminties apimtá. Pastebësime, jog daugybos lentelë apima tik pusantro tûkstanèio informacijos bitø, o þmogaus atminties apimtis keletu laipsniø virðija ðiuolaikiniø skaièiavimo maðinø atminties apimtá ir, matomai, virðija Valstybinës Lenino vardo bibliotekos (Maskvoje) informacinæ apimtá…” (Korsakov I.A., Korsakova N.K., o pamiati I duðe,1992 ).

Akivaizdu, jog tinkamai organizuojant informacijà, mûsø atmintis beribë. Informacijos organizavimas- svarbiausias ásiminimo proceso elementas. Ásiminimas- procesø, ágalinanèiø iðlaikyti informacijà atmintyje visuma; svarbiausia vëlesnio þiniø atsiminimo sàlyga. Ásiminimo sëkmë priklauso pirmiausia nuo to, kaip pasiseka ájungti naujas þinias á prasminiø ryðiø sistemà.

Pagal ásiminimo procesø vietà veiklos struktûroje skiriami valingasis ir nevalingasis ásiminimas. Nevalingai ásimenama tada, kai þmogus neturi tikslo ásiminti koká nors dalykà ir atmintis atlieka kitiems objektams skirtas operacijas. Todël ásimenama tarsi tiesiogiai,be specialiø valios pastangø, ið anksto nepasirenkant ásimenamo dalyko ir kokiø nors sàmoningø mnemoniniø veiksmø (*mnemonika, mnemotechnika, ávairûs bûdai,palengvinantys ásiminimà ir papildomomis asocijacijomis prapleèiantys atmintá. Pvz., ásimenamam objektui mintyse surandama vieta gerai paþástamoje, pagal tam tikrà principà padalytoje ásivaizduojamoje erdvëje.Tai vadinamasis lokuso, arba kitaip, vietos metodas. Arba kitas bûdas-spalvø eilë spektre ásimenama naudojantis sakiniu, kurio þodþiø pirmosios raidës atitinka spalvø pavadinimø pirmàsias raides (Rado Onutë graþiai þydintá þelmená,mëta vadinamà) ir t.t.

Remdamiesi mnemonika, jau senovës Graikijoje kai kurie þmonës sugebëdavo ásiminti daugelá dalykø (daþnai beprasmiðk¸ paðalinio stebëtojo poþiûriu) ir savo sugebëjimà demonstruodavo publikai. Kai kas mano, jog atminties lavinimas mnemonikos bûdais turi tik pagalbinæ reikðmæ, nes ásimenant svarbiausia yra ne dirbtiniai,o loginiai prasminiai ásimenamos medþiagos ryðiai. Bet ði kritika neturi pagrindo, nes pagalbiniai ryðiai tik sustiprina reikiamos informacijos ásiminimà. Kartu t duomenø prasmingumas priklauso bûtent nuo asociacijø skaièiaus, t.y. kuo daugiau bendrai imant asociacijø sukurta ar sukuriama, tuo dalykas prasmingesnis. Taèiau ir nevalingasis ásiminimas priklauso nuo veiklos tikslo ir motyvø. Nevalingasis ásiminimas yra daug sëkmingesnis, kai ásimenamas dalykas yra susijæs su veiksmo tikslu. Svarbi yra ir sprendþiamo uþdavinio specifika. Orientuojantis á prasminius, semantinius ryðius, ásimenamas dalykas geriau suvokiamas ir nevalingai ásimenama ilgesniam laikui.

Valingasis ásiminimas-tai specialus veiksmas, turintis konkretø tikslà: ásiminti tiksliai, kuo ilgesniam laikui ir vëliau atsiminti ar tiesiog atpaþinti; nuo ðio tikslo priklauso ásiminimo bûdai ir priemonës,kartu ir ásiminimo rezultatas. Tiek valingajam, tiek nevalingajm ásiminimui bûdinga sudëtinga tarpinë struktûra. Paprastai vartojami ðie valingo ásiminimo bûdai: planavimas, prasminiø elementø iðskyrimas, ásimenamø dalykø semantinis ir erdvinis grupavimas, regimo jø vaizdo susidarymas, jø gretinimas su turimomis þiniomis. Kai kitos sàlygos vienodos, valingasis ásiminimas produktyvesnis uþ nevalingàjá, pats procesas sistemingesnis, sàmoningesnis ir labiau valdomas.

Svarbus ásiminimo mechanizmas yra kartojimas(*ágytø þiniø atsiminimas tam, kad jos bûtø geriau ásimintos, ir veiksmø daþnas atlikimas tam, kad jie bûtø geriau iðmokti. Kartojant iðmoktà medþiagà, atrandami prasminiai ryðiai, atskleidþiami nauji santykiai toje paèioje informacijoje, aktualizuojami vieni ar kiti veiklos bûdai. Kartojimu iðmokstama geriau atlikti veiksmus, pritaikyti juos ávairioms aplinkybëms. O daug kartø stereotipinëmis sàlygomis kartojamas veiksmas automatizuojamas.). Jis prailgina informacijos poveikio trukm¿ ir padeda plëtoti valingàjá ásiminimà. Tyrimai árodo,kad þmogus labai svarbià informacijà ilgesniam laikui ásimena ir be kartojimo.

Nagrinëjant atmintá, parankus modelis, skirstantis ilgalaikæ atmintá á 3 dalis, sluoksnius: aktyvøjá, pasyvøjá ir latentiná.

Aktyviàjame sluoksnyje visa informacija, þinios, kuriomis naudojamës kasdienà- su profesine veikla susijusi informacija, kolegos, buitinë informacija. Skiriamasis bruoþas- ðiai informacijai prisiminti nereikia jokiø pastangø, prisimename automatiðkai.

Pasyviàjame sluoksnyje informacija, kuria naudojamës daug reèiau, prisiminti bûtinos pastangos.Jis didëja aktyviojo sàskaita, t.y. maþiau aktuali informacija, jei ja reèiau naudojamës pereina á pasyvøjá. Ir latentinis, didëjantis pasyviojo sàskaita, pats didþiausias, jame esanèià informacijà sunku prisiminti, reikia ypatingø priemoniø. Kartu jame nemaloni informacija, kuri tarytum iðstumta ið sàmonës aktyvaus iðstûmimo proceso pagalba. Ten uþmirðti traumuojantys iðgyvenimai, nemalonûs atsitikimai.

Remdamiesi ðiuo modeliu galime teigti, jog neretai problemos iðkyla stengiantis “iðgauti” informacijà ið pasyviojo sluoksnio. yra pakankamai sukaupta paliudijimø, jog ypatingomis sàlygomis, pvz., dirginant elekrodais atitinkamas smegenø þievës sritis ar hipnozës senso metu, þmonës gali pakankamai ir net labai ryðkiai prisiminti atrodytø senai uþmirðtus dalykus net su tokiomis smulkmenomis, kuri¸ neretai nesuvokë bûdami toje situacijoje. Vadinasi, pati informacija niekur nedingsta. Mes uþmirðtame ne jà, bet bûdà jai prisiminti.

Neámanoma informacijos nagrinëti be jos aplinkos, egzistuoja tartum informacinis fonas, be kurio sunku prisiminti reikiamà informacijà, t.y. kartu su ja susikuria savotiðkas geðtaltas, visybë. Ði visybë ir/arba jos aspektai skirtingø autoriø ávardinami markeriu ( Korsakov I.A., Korsakova N.K.) arba inkaru (trigeriu) ( R.Bandler, J.Grinder).

Paprasèiausias apibrëþimas: inkaras (trigeris)- tai bet kuris dirgiklis ájungiantis ir visà eilæ vidiniø reakcijø ir/arba veiksmø. Atminties atveju jis paleidþia atgaminimo programà.

”Jeigu jûs piko valandà vaþiuojate mieste automobiliu ir nelauktai ðviesoforo þalias signalas persijungia á raudonà, bûtina sustoti! Galiu neabejotinai spëti, jog dauguma atvejø taip ir padarysite. Jei patyrinësime paprastà veiksmà- sustojimà, tai drauge pereisime á naujà sritá, kur galime aptikti pakankamai ádomiø ir sudëtingø ”dalykø”. Mes galime sutikti su tuo, jog raudona ðviesa- tai paprasèiausias simbolis, sukeliantis sudëtingø veiksmø sekà, kurià galëtume ávardinti sustojimu. Ði seka apjungia: suvokimo ágûdþius, psichomotoriná aktyvumà, akiø, rankø, kojø ir t.t. judesiø koordinacijà, o taip pat mokëjimà vairuoti automobilá bei daug kita, kas apjungta á sudëtingà sekà, vadinamà sustojimu dël raudono signalo.

Iðmokimo procesai atvedë á tai, kad raudona ðviesa tapo iðoriniu dirgikliu, kaip pavadintø vieni elgesio tyrinëtojai, o kiti- inkaru arba trigeriu (Bandler ir Grinder). Jie pasakytø, ir að su jais sutikèiau, jog raudona ðviesa “meta inkarà”, t.y. asocijuojasi daugiau ar maþiau koduotu, nuosekliu ir besikartojanèiu bûdu su iðtisa veiksmø serija. Dar daugiau, galëtume pasakyti, jog inkaras (raudona ðviesa) tiek stiprus, jog net ir nevaþiuojant automobiliu, vistiek pasireiðkia ðios reakcijos tam tikri poþymiai (kiek kartø spaudëte neegzistuojantá stabdá, bûdami keleiviai, o ne vairuotojai). (Steven Heller and Terry Lee Steele, Monsters and magical sticks,1987).

“Markeriai (trigeriai,inkarai-R.K.), kaip matome, daþniau nesuvokiami, nei veikia atvirai. Apraðyta situacija su vienu serganèiu taip vadinamu korsakovo sindromu, kuriam esant sutrinka atminties pëdsakø atgaminimas netolimos praeities ávykiams, kada jis, ligonis, atsitiktinai atsidûræs prie lango, prisimindavo, jog turi paskambinti motinai, priëjæs prie stalo, kur buvo telefonas, jau neþinodavo, ko èia atëjo “(Korsakov I.A., Korsakova N.K., o pamiati I duðe,1992 ).

Markeris gali bûti ir biocheminiame lygyje, t.y. vidinës terpës pokytis, kà iliustruoja darbai ir eksperimentai transpersonalinës psichologijos srityje ( yra sukurtos metodikos kvëpuojant skatinanèios prisiminti ir iðgyventi bei transformuoti gimimo traumos padarinius. Ið viso ðito mûs¸ tikslams naudinga þinoti, jog markeriai (trigeriai) egzistuoja ir galbût verta juos panaudoti saviesiems tikslams. Mokydamiesi, t.y. ásiminimo metu, galime markerá (trigerá) pasirinkti. Að pratybø metu daþniausiai siûlau pasirinkti dëstytojo, kuriam bus atsakinëjama, veidà, patalpà, kurioje bus atsakinëjama, koká nors muzikiná motyvà, ar veiksmà, pvz., ausies spenelio maigymà ar rieðo trynimà. Kai kurie pratybø lankytojai kûrybingai eksperimentuoja, susikurdami talismanà ir ritualizuodami ásiminimo (mokymosi) procesà. Kartu, negalintiems prisiminti, galime perfrazuoti þinomà posaká ir patarti:” ieðkok markerio!”

Pakankamai galingu markeriu (trigeriu) yra mûsø jausmai, savijauta, emocijos, nuotaikos todël pratybø metu bûtinybe tapo savireguliacija ir psichofizinës ar tai autogeninës treniruotës su pozityvios saviátaigos elementais, juolabiau, jog pastaroji ypaè reikðminga ásiminimo procesui. Gráþtant prie ásiminimo, informacijos organizavimo, reikia pabrëþti, jog net ir nevalingojo ásiminimo atveju informacija organizuojama atitinkamai esamiems ágûdþiams. Taip mes suvokdami þodá “atmintis” paraidþiui turime 8 vienetus, o jei suvokiame visà þodá- turime tik vienà vienetà; su skaièiais taip pat, todël telefono numerá 770962 net nepastebëdami grupuojame 77 09 62. O taikydami vienà ar kità grupavimo (diskretinimo) metodà, darome ðá procesà dar imlesná, tuo tarytum praplësdami “magiðkojo” 7+-2 ribas. Èia ypaè rekomenduojama vizualizacija, kadangi vaizduotë leidþia kurti daug apimanèius informacinius kompleksus, kuriuose uþkoduojama reikiama informacija,o dirbant su vaikais jiems patraukli pati uþduotis- “pieðti” þinias.

Dar didesnes galimybes atveria sinestezija, daþniausiai apibrëþiama kaip nevalingas dviejø ar daugiau pojûèiø atsiradimas, dirginant tik vieno ið tø pojûèiø jutimo organà.

Jei prisiminsime A.Lurijos Ð. (cituojama ið N.L.Gage, D.C.Berliner, Pedagoginë psichologija, Vilnius 1994 236-237psl.) :

” Sh. (imama ne Ð., o Sh.-R.K.) buvo keistuolis. Jis kodavo aplinkà taip tobulai, kad nepajëgë uþmirðti në vieno jos bruoþo. Sh. gabumø mechanizmø pagrindas buvo sinestezija. Jo regos, klausos, lytëjimo, skonio ir uoslës pojûèiai nebuvo atriboti vienas nuo kito. Bet kurios formos vaizdai buvo koduojami keletu bûdø. Aplink já esanèios spalvos virsdavo garsais, o garsai spalvomis; skonis siejosi su raidëmis, skaièiai- su þmoniø stovylomis ir panaðiai.

“Að paþástu þodá ne vien per jo sukeliamà vaizdiná, bet ir per visà kompleksà jausmø, kuriuos tas vaizdinys suþadina. Tai sunku paaiðkinti…tai ne vien rega ar klausa, bet kaþkoks visuotinis jausmas. Paprastai að jauèiu þodþio skoná ir svorá ir man nereikia jokiø pastangø já atsiminti- þodis tarsi ateina savaime. Að jauèiu kaþkà riebaus slystant mano ranka…arba silpnà tiksëjimà kairëje rankoje, tarsi lengvuèiai taðkeliai dilgsët¸.Kai taip atsitinka, að paprasèiausiai prisimenu, ir tam nereikia jokiø pastangø…

Net ir skaièiai man primena vaizdus. Tarkim ,skaièius 1. Tai iðdidus, graþiai nuaugæs þmogus; 2- tai linksma moteris; 3- paniuræs þmogus (neþinau, kodël); 6- þmogus, kuriam sutino koja; 7- vyras su ûsais; 8- labai stora moteris, maiðas maiðe. O 87- tai stora moteriðkë su vyru, raitanèiu ûsus”. ( Luria, 1968, p.31).

Þinoma, nebûtina tapti Lurijos apraðytu Ð., taèiau ið jo galime pasimokyti daug naudingø dalykø. Sinestezijai aktyvuoti padeda vizualizacija, kartu pastiprinimui galime pasinaudoti pagalbinëmis priemonëmis, pvz., natûraliais eteriniais aliejais (uoslei) ar ávairios faktûros lenteles (taktilikai).

Atmintis priklausoma nuo dëmesio. Trumpai priminsiu, dëmesys- individo veiklos sutelktumas konkreèiu laiko momentu ties kuriuo nors realiu, menamu ar idealiu objektu (daiktu, ávykiu, vaizdu, samprotavimu ar pan.)

Priimta iðskirti 3 dëmesio rûðis: nevalingas dëmesys (fiziologinë apraiðka- orientacija), valingas dëmesys (aktyvus, sàmoningai valdomas) ir povalinis dëmesys (atsiranda automatizuojantis veiklai, veiksmams virtus operacijomis).

Apskritai, reikëtø dëmesá nagrinëti atskirai, kadangi tai palyginti plati tema, todël èia apsiribosiu tik Frederiko Perlzo (Frederick Perls), geðtalto terapijos pradininko klasifikacija. Jis skyrë spontaniðkà, priverstiná ir iðskaidytà dëmesá, priklausomai nuo motyvacijos. Spontaniðku, anot jo pasiþymi vaikai, giliai ásitraukdami á norimà veiklà ir tam momentui pamirðdami visa kita pasaulyje. Juo pasiþymi ir pakankamai brandþios (aktualizavæsi anot A.Maslou) ir kûrybingos asmenybës. Priverstinis dëmesys daþnai sutinkamas kasdienybëje, jo vidiniai motyvai maþdaug toki” nenoriu…, bet reikia!”. Ir iðskaidytas, kada subjekto Að dëmesio objekto atþvilgiu iðskaidomas bent jau á tris dalis, kuriø viena prieðtarauja tai veiklai, kita tartum verèia ja uþsiimti ir treèioji, slopinanti pirmàjà, kad nesireikðtø. Bet iðskaidyto dëmesio atveju anksèiau ar vëliau nugali pirmoji, arba toks vidinis konfliktas ateityje atsiliepia ávairiais net psichosomatiniais simptomais. Remiantis visu, kas paminëta apie dëmesá, idealiai bûtina siekti ir ugdyti savyje spontaniðkàjá dëmesá, atsisakant priverstinio ir neþaloti sav¿s iðskaidytuoju dëmesiu.

Ir baigdamas norëèiau apibendrinti: daþnas ið mûsø neabejingas savàjai atminèiai; prieð mus 2 galimybës- dþiaugtis arba nusivilti ja.

Paskutiniu atveju arba ir toliau peikiame nuosavà atmintá, arba... skiriame ðiek tiek laiko ir pastangø iðspræsti susidariusià situacijà. Pradëkime nuo savianalizës, iðsinagrinëkime kokiose aplinkybëse ir kodël sunku prisiminti. Iðsiaiðkinkime su kokia bûtent informacija kyla sunkumai. Tada galima pamëginti susidaryti individualià programà kylanèioms problemos spræsti bei atminèiai ir dëmesingumui gerinti. Neapeikime psichofiziniø ar autogeniniø treniruoèiø, pozityviosios saviátaigos, padësianèios áveikti esamas nepageidautinas vidines programas. Dar kartà primenu, jog ásiminimui reikðmingas informacijos organizavimas bûdus ir metodus pasirinkite patys, patartina kûrybinë jø sintezë. Kartu ði kûryba sustiprins motyvacijà, padës iðvengti priverstinio dëmesio apraiðkø. Ir neignoruokime markeriø (trigeriø).

Raimundas Kairaitis

Dël pratybø kreipkitës á konsultacinæ firmà ÁVAIZDIS